Warning: file_get_contents() [function.file-get-contents]: Couldn't resolve host name in /home/d1127/vembryrsig/index.php on line 16

Warning: file_get_contents(http://cdn.api.twitter.com/1/urls/count.json?url=http://vembryrsig.hallbarahav.nu/?lang=lt_LT) [function.file-get-contents]: failed to open stream: operation failed in /home/d1127/vembryrsig/index.php on line 16
Iniciatyva „Tvari jūra“

Iniciatyva Tvari jūra

Baltijos jūra – kam ji rūpi...

Šis priverčiantis susimąstyti pasakojimas apie mūsų jūrą sudarytas Stokholmo universitetui bendradarbiaujant su iniciatyva „Tvari jūra“.


Iniciatyva „Tvari jūra“ nominuota Šiaurės Tarybos gamtos ir aplinkosaugos apdovanojimui 2013 m.

Gamtos ir aplinkosaugos apdovanojamas įteikiamas šiaurės organizacijai, tyrimų įstaigai ar asmenims, kurie įstengė į savo veiklą ar darbą įtraukti gamtos ir aplinkosaugos klausimus arba kitokiu būdu išskirtinai prisidėjo prie gamtos ir aplinkos išsaugojimo.

Baltijos jūra yra nuostabi ir daugeliu atvejų unikali. Ji teikia mums maisto, užtikrina transporto kelius, gamtos potyrį ir atgaivina jėgas.

Baltijos jūra yra labai graži, ypač jos paviršius. Pažvelkime kartu į jos gelmes, kad pamatytume, kaip po jūros paviršiumi verdantį gyvenimą paveikia mūsų, žmonių, veikla.

JŪSŲ LAIVAS

Švedija yra viena iš pirmaujančių pasaulyje šalių pagal laivybą. Dažų, kuriais dažome laivo korpusą, sudėtyje yra daug įvairių nuodų, kurie apsaugo nuo jūros gilių ir dumblių. Tačiau problema ta, kad jie taip pat sunaikina daug kitų vandenyje gyvenančių organizmų, kurie nedaro jokios žalos laivui.

FAKTAI

  • Kai kuriose laivų pririšimo vietose gyvsidabrio normos viršijamos 450 kartų, polichloruotų bifenilų – 500 kartų, o kancerogeninių policiklinių aromatinių angliavandenilių – 2000 kartų.
  • Anksčiau ar vėliau šios nuodingosios medžiagos patenka į jūrą.
  • Valties dugno dažai gali užnuodyti dešimt milijardų litrų vandens, taigi jautresni moliuskai žūva.

NUKENČIANTYS ORGANIZMAI

Daugelis jūros gyvųjų organizmų yra ypač jautrūs. Sraigės, kurioms daro poveikį organiniai alavo junginiai, esantys laivų dugno dažuose, patiria rimtų hormoninių sutrikimų. Dažnai poveikis būna toks, kad joms užauga abiejų lyčių lytiniai organai, ir dėl to jos nebegali daugintis.

Laivų dugno dažuose esantys nuodai taip pat daro poveikį žuvims, pūslėtiesiems guveiniams ir dvigeldžiams moliuskams – jie ima prasčiau daugintis. Daugelis dumblių žūva.

KĄ GALIMA PADARYTI

Išlaikyti laivo dugną švarų ir apsaugoti nuo jį apaugančių organizmų galima ir kitais būdais, visiškai nenaudojant nuodų. Toks metodas yra valymas specialiais šepečiais, kuriuos dabar vis dažniau naudoja pakrantėse. Kitas metodas yra laikyti nenaudojamo laivo dugną ore.

ĮSTATYMAI IR REIKALAVIMAI

Cheminių medžiagų inspekcijos tikslas yra visiškai uždrausti naudoti nuodingus dugno dažus Švedijoje.

SKAITYKITE TOLIAU

Interneto svetainė havet.nu yra puiki pradžia visiems, norintiems ką nors sužinoti apie jūrą. Svetainę tvarko Stokholmo universiteto Baltijos jūros centras ir Umeo jūros tyrimų centras.

Aplinkosaugos portale (Göteborgs miljövetenskapliga centrum-sivustosta ( www.chalmers.se/gmv) galite paskaityti Gėteborgo universiteto ir Aukštosios technikos mokyklos „Chalmers“ pateikiamos informacijos apie aplinkos tyrimus ir tvarią plėtrą.

Siodermanlando leno valdžios iniciatyva ištirti laivų dugno dažų likučiai paviršiaus nuosėdose gamtiniuose uostuose ir nedidelių laivų prieplaukose. Tyrimų ataskaitą galima perskaityti adresu www.lansstyrelsen.se/sodermanland..

Stokholmo universiteto tyrimų institutas ITM pateikia daugybę išsamios literatūros apie poveikį aplinkai. Daugiau skaitykite adresu www.itm.su.se.

JŪSŲ APSAUGA NUO SAULĖS

Visame pasaulyje sparčiai dažnėja odos vėžio atvejai. Didžiausia priežastis tikriausiai yra mūsų meilė saulei, dėl kurios savo oda atidengiame prieš UV spindulius. Sukūrėme apsauginius odos kremus, kurie filtruoja pavojingą spinduliuotę. Kremus kruopščiai išbandėme, jie nerado žalos mūsų odai. Tačiau į tai, ar jie nėra pavojingi aplinkai, neatsižvelgiama, o iš tikrųjų jie yra ypač pavojingi.

FAKTAI

  • Pusė ištirtų nuo saulės apsaugančių kremų (13 iš 26) yra pripažinti ES, nors klasifikuojami kaip pavojingi vandens aplinkai.
  • Tyrimai rodo, kad daugelis apsauginių kremų nuo saulės neapsaugo taip gerai, kaip verčia manyti vykdoma jų rinkodara.
  • Daugelio apsauginių kremų sudėtyje yra medžiagų, kurios daro tiesioginę žalą vandens organizmams. Tačiau informacijos ar žymos apie tai ant pakuotės nėra.
  • 90 procentų visų odos vėžio atvejų sukelia UV spinduliuotė.
  • D vitamino poreikiui patenkinti pakanka išbūti saulėje ketvirtį dienos.

NUKENČIANTYS ORGANIZMAI

Anot Švedijos aplinkos instituto ataskaitos, UV filtrai mūsų nuotėkų vandenyse, jūrų paviršiniuose ir upių vandenyse yra įprasti. Daugelį jų randa žuvyse. UV filtrai žalingi žuvims ir kitiems mūsų vandenyse gyvenantiems organizmams.

KĄ GALIMA PADARYTI

  • Vietoj apsauginių kremų nuo saulės dėvėkite visą kūną dengiančius tankaus audinio drabužius ir skrybėlę nuo saulės.
  • Iš viso venkite būti saulėje dienos viduryje, kai šešėliai trumpi.
  • Odą pratinkite prie saulės iš lėto. Kai saulės poveikis odai yra laipsniškas, odoje susidaro natūrali apsauga. Švedijos pavasaris yra puiki galimybė priprasti.
  • Nesideginkite soliariumuose. Soliariumo spinduliuotė pagal savo struktūrą skiriasi nuo įprastos saulės spinduliuotės, taigi ir jos poveikis odai ne tas pats. Soliariumo spinduliuotė sukelia didesnį odos vėžio pavojų.
  • Nesitepkite nuo saulės apsaugančiomis priemonėmis prieš pat maudynes


ĮSTATYMAI IR REIKALAVIMAI

Nuo saulės apsaugančios priemonės priskiriamos kosmetikai, todėl joms taikoma ES kosmetikos direktyva. Šiame teisės akte surašytos medžiagos, kurios naudojamos kaip UV filtrai.

Tačiau medžiagos pripažįstamos tik remiantis žiniomis, susijusiomis su sveikata. Direktyva neapima galimo poveikio aplinkai. Jei kai kurios Stokholmo universiteto ataskaitoje minimos ištirtos nuo saulės apsaugančios priemonės būtų kitokio tipo gaminiai, tokie kaip dažai ar automobilių poliravimo priemonė, jos būtų klasifikuojamos kaip pavojingos vandens aplinkai.

SKAITYKITE TOLIAU

Apie tai, kad nuo saulės apsaugančios priemonės neapsaugo taip gerai, kaip manome, perskaitykite Apsaugos nuo spinduliuotės institucijos (www.stralsakerhetsmyndigheten.se) ataskaitą.

Stokholmo universiteto tyrimų institutas ITM pateikia daugybę išsamios literatūros apie poveikį aplinkai. Daugiau skaitykite adresu
www.itm.su.se.

JŪSŲ DRABUŽIAI

Tekstilės pramonė yra viena iš didžiausių pasaulyje pramonių. Didėjant mūsų grožio troškimui nuolat auga drabužių poreikis. Deja, per mažai savo drabužių perdirbame, tuo tarpu nuolat ateina naujos mados tendencijos ir gaminama naujų drabužių. Tekstilės augimas, gamyba ir naudojimas neigiamai veikia aplinką, ypač vandenį ir klimatą.

FAKTAI

  • Per metus vienas žmogus išmeta apie 30 kg drabužių (Didžiosios Britanijos duomenys).
  • Įprastų marškinėlių gamybai panaudojamas vienas kilogramas cheminių medžiagų.
  • Vienai džinsų porai pagaminti reikia apie 1900 litrų vandens.
  • Apie 13 procentų mūsų sunaudojamų medžiagų yra drabužiai ir batai.
  • Tekstilės pramonė išleidžia didžiulį kiekį pavojingų junginių, keliančių tiesioginę grėsmę vandens organizmams ir aplinkai.
  • Gaminant drabužius pluošto atskyrimo, balinimo, dažymo ir raštų spausdinimo darbams naudojama daugybė cheminių medžiagų.
Chemikalai
1 KG

NUKENČIANTYS ORGANIZMAI

FTALATAI yra minkštinamoji priemonė. Jie klasifikuojami kaip pažeidžiantys hormonų pusiausvyrą ir kancerogeniniai, o vandens organizmams tam tikri ftalatai yra ypač žalingi.

BIOCIDAI yra antibakterinė priemonė, kurios daug naudojama sporto drabužiams ir batams. Ši priemonė kovoja su bakterijomis ir nemaloniu kvapu. Biocidai sunaikina gyvuosius organizmus.

Perfluoroktansulfonatas naudojamas impregnuojant demisezoninius drabužius. Ši medžiaga ypač stipriai pažeidžia vandens organizmus.

KĄ GALIMA PADARYTI

Kartu boikotuokime tokią tekstilę, kuriai pagaminti naudojami nereikalingi chemikalai, galintys padidinti bakterijų atsparumą, nes ilgainiui tai gali kelti pavojų mūsų sveikatai. Rinkdamiesi aukštos kokybės ekologiškus ir patvarius drabužius galime sumažinti jų poveikį ir per ilgą laikotarpį net sutaupyti pinigų.

  • Vartokite protingai, apgalvokite, ką perkate, ir visada kruopščiai vertinkite kokybę.
  • Rinkitės tekstilės gaminius su žyma, kad jie nekenksmingi aplinkai.
  • Rinkitės ekologiškai užaugintą (be cheminių pesticidų) medvilnę arba perdirbtus tekstilės gaminius.
  • Venkite drabužių su apsauga nuo bakterijų. Jiems paprastai taikomi tokie rinkodaros šūkiai, kaip „Ilgai išlaiko gaivą“, „Apsaugo nuo kvapų“, „Higieniška apsauga“, „Apsauga nuo mikrobų“, bet jie yra iš principo neveiksmingi.
  • Parduotuvėje pasiklauskite dėl pavojingų medžiagų. Bendrovės turi atsakyti už gaminius, kuriuos parduoda.
  • Perdirbimas yra svarbus tvarumo elementas ir turi būti naudingas vartotojams ir visai mados pramonei.


ĮSTATYMAI IR REIKALAVIMAI

Nėra jokių ypatingų įstatymų dėl tekstilės, bet drabužių ir tekstilės gaminių, lygiai kaip ir kitų gaminių, negalima parduoti, jei jų sudėtyje ar juos gaminant naudojamos cheminės medžiagos, kurios gali pakenkti žmonėms. Bendrovė, perkanti ir perparduodanti prekes, turi užtikrinti, kad prekės nesukels pavojaus žmonių sveikatai ir mūsų aplinkai.

SKAITYKITE TOLIAU

Interneto svetainė havet.nu yra puiki pradžia visiems, norintiems ką nors sužinoti apie jūrą. Svetainę tvarko Stokholmo universiteto Baltijos jūros centras ir Umeo jūros tyrimų centras.

JŪSŲ ATLIEKOS

Didžioji dalis mūsų atliekų ilgainiui patenka į jūrą. Tai yra ne tik estetinė problema. Plastikas ir kitos atliekos kelia įvairialypį pavojų mums, žmonėms, taip pat gyvūnams ir augalams. Atliekos patenka į paukščių ir kitų gyvūnų skrandį ir sukelia ligas bei ankstyvą žūtį. Plastikas jūroje neskęsta, bet skyla į labai mažas daleles, kurias prarija midijos ir kiti planktonu mintantys vandens organizmai.

FAKTAI

  • Plastikinis maišelis, kurį jūsų močiutė išmetė iš laivo 1967 metais, vis dar kažkur yra. Plastikas suyra per labai ilgą laiką. Tai gali trukti nuo šimto iki kelių tūkstančių metų.
  • Midijose, kurias valgote, yra mikroskopinių atliekų dalelių. Mūsų jūroje tokių mikroskopinių atliekų dalelių yra daugybė, ir didžiausią jų dalį sudaro plastikas.
  • Pakrančių atliekoms savivaldybės kasmet išleidžia milijonus kronų.
23
Audrapaukščiai atviroje jūroje su lesalu sulesa ir šiukšles. Jie gali žūti, kai jų skrandžiai prisipildys šiukšlių. Šiaurės jūroje nukrentantys negyvi audrapaukščiai savo pilvuose turi vidutiniškai po 23 plastiko gabalus.
(Šaltinis: OSPAR komisija)

NUKENČIANTYS ORGANIZMAI

Mažo paukštelio skrandyje išlieka atliekos, kurias paukštelis prarijo. Olandijos jūros biologas Janas van Franekeris ištyrė plastiką, rastą negyvų audrapaukščių skrandžiuose. Devintąjį dešimtmetį apie pusę plastiko buvo pramoninės atliekos, ir apie pusę – vartotojų atliekos. Dabar 90 procentų plastiko išmetame mes, vartotojai.
(Šaltinis: „Wageningen IMARES“ Nyderlanduose)

Kartais žvejai pameta ar išmeta į jūrą tinklus. Tinklai lieka dugne ar užsikabina už ko nors, ir į juos patenka žuvys ar susipainioja jūros gyvūnai. Prisipildę tinklai skęsta ant dugno. Tinklai pagaminti iš sintetinių medžiagų, taigi suyra per labai ilgą laiką. Šimtai IŠMESTŲ į Baltijos jūrą tinklų per metus sugauna kelis šimtus tonų menkių.

KĄ GALIMA PADARYTI

  • Nemeskite šiukšlių nei sausumoje, nei jūroje.
  • Pasidomėkite paplūdimio valymo darbais.
  • Skatinkite kitus nešiukšlinti.


ĮSTATYMAI IR REIKALAVIMAI

Prieš 35–40 metų mesti į jūrą šiukšles buvo įprasta. Iš laivų ir lėktuvų šiukšlės ir teršalai buvo metami tiesiai į atvirą vandenį. Sprendžiant šią problemą 1972 m. pasirašyta tarptautinė konvencija dėl jūroje skandinamų atliekų. Dabar konvenciją pakeitė protokolas, kurio pagrindiniame punkte teigiama, kad bet kokių atliekų skandinimas yra draudžiamas.

SKAITYKITE TOLIAU

Interneto svetainė havet.nu yra puiki pradžia visiems, norintiems ką nors sužinoti apie jūrą. Svetainę tvarko Stokholmo universiteto Baltijos jūros centras ir Umeo jūros tyrimų centras.

Fondas „Išsaugokime Švediją švarią“ (www.hsr.se) yra pelno nesiekianti organizacija, kuri siekia sumažinti atliekas, didinti perdirbimą ir organizacijų bei individualių asmenų atsakomybę aplinkosaugos klausimais.

„Baltijos jūros ateitis yra pavojuje. Todėl svarbu dalyvauti ir prisidėti prie iniciatyvos „Tvari jūra“

Jos Didenybė kronprincesė Viktorija

Istoriją papasakojo



Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų vidinių jūrų pasaulyje. Tai lėmė nepaprasta jūros energetika, teršalų nutekėjimas, eutrofikacija ir išteklių pereikvojimas. Iniciatyva „Tvari jūra“ didžiausią dėmesį skiria tarpdisciplininiam požiūriui ir Baltijos jūros problemų sprendimui laikantis plataus požiūrio, taip pat visiems parodo vykdomą darbą. Iniciatyva vienija įvairius visuomenės veikėjus, dirbančius Baltijos jūros labui. Reikia ir toliau dėti daug pastangų. Iniciatyva „Tvari jūra“ gali tai padaryti ir veda prie konkrečių rezultatų.

Kronprincesė Viktorija dalyvauja šioje iniciatyvoje kartu su mokslo bendruomenės atstovais, aplinkosaugos organizacijomis, verslo atstovais ir politikais iš Baltijos jūros regiono šalių. Laivas „Trys karūnos“ įkūnija iniciatyvą, turinčią platų kontaktų tinklą regione, ir yra simboliška „Tvarios jūros“ iliustracija.

Daugiau skaitykite adresu www.hallbarahav.nu



Laivas „Trys Stokholmo karūnos“ statytas Stokholmo Skepsholmeno saloje nuo 1997 iki 2008 metų ir jo numatoma tarnavimo trukmė – mažiausiai 100 metų.

Šiandien „Trys Stokholmo karūnos“ yra vizualus darbo, kurį vykdo įmonė „Briggen Tre Kronor AB“ dėl tvarios Baltijos jūros ateities, simbolis. Tai yra plūduriuojanti susitikimų vieta, kurioje mokslininkai, aplinkosaugos organizacijos, politikai ir verslininkai aptaria Baltijos jūrai svarbiausius klausimus.

Faktai apie laivą „Trys Stokholmo karūnos“
Laivas sveria apie 330 tonų, jo denio plotas yra 750 kvadratinių metrų. Korpuso ilgis – 35 metrai, plotis – 8,3 metro, o aukščiausias stiebas yra 29,5 metro aukščio.

Daugiau skaitykite adresu www.briggentrekronor.se






Dėkojame savo partneriams

PS Communication Boomerang Vertical Safety Brandkontoret Allt för sjön Stockholms universitet Forskning & Framsteg Länsförsäkringar Stockholm Kemikalieinspektionen KIBI KIBI